Kelionė pamariu

Liepos 5 d., kai su šeima buvau pajuryje, nusprendžiau važiuoti dviračiu. Ši mano kelionė buvo planuota jau kurį laiką. Mano planas buvo: persikelti su keltu Klaipėdoje ir važiuoti link Nidos. Ten persikelti laiveliu į Ventainę ir važiuoti link Šilutės. Susirasti vietą, kur galėčiau permiegoti hamake. Ir tada jau kitą dieną tęsti kelionę link Jurbarko. Toks tas planas.

Skaityti daugiau: Kelionė pamariu

Aišku planas nesigavo. Iš Klaipėdos išvažiavau ryte, gal taip daryti nereikėjo, nes laivas, kuris plukdys mane į Ventainę buvo tik vakare (18:30). Dėl šios priežasties teko visą dieną pravalkatauti Nidoje. Taigi, iš Klaipėdos pajudėjau apie 10 val ryte, Nidoje buvau 12 val. Tuos 50 km įveikiau dar pirmoje dienos pusėje, ko pasekoje laukti laivo teko geras šešias valandas. Per tą laiką nuvažiavau iki pajūrio, bet vėjas buvo nežmoniškas, todėl maudytis neišdrįsau. Dar nulėkiau iki švyturio. Ten nemažą laiko dalį praleidau, grįždamas prasukau pro apžvalgos bokštą, bet jis jokio didelio įspūdžio nepadarė. Likusį laiką praleidau Nidos centre. ten užėjau į Maximą ir nusipirkau maisto vakarienei, kai galvojau, kad būsiu prie hamako, dar aišku vandens atsargų prigriebiau. Pavalgiau skanią picą kavinėje Malkinė. Šiaip ten tikrai gardi pica buvo – užeikite, aš ir dar ten tikrai užeisiu, kai būsiu netoliese.

Dar noriu kelis sakinius apie patį taką, kuris vedė nuo Klaipėdos iki Nidos tarti. Takas tikrai neblogos kokybės, platus. Tiesa buvo vietų, kur labai daug lapų ir šakelių bei konkorėžių prikritę. Takas galėtų būti profilaktiškai valomas. Be šio niuanso viskas tvarkoje su tuo taku žiūrint iš techninės pusės. Kas mane dar nuvylė tame take, tai kad jis eidamas kartais visai arti vandens, niekur negali matyti to vandens, išskyrus pačią pabaigą ties Nida. Tikėjausi, kad bent prie marių būnant matysis marios. Tačiau šis takas priminė labiau eilinį taką mišku. Tiesa buvo atkarpa, kur matėsi kopos, bet ne vanduo.

Persikėlimas į Ventainę vyko sklandžiai. Laivas atplaukė laiku, ten maloniai priėmė mano dviratį, jį pririšo , kad niekur nenukristų. Šis laivelis turėtų tą atstumą nuplaukti per 1 valandą ir 20 minučių. Taip ir buvo. Tik beplaukiant pradėjo dangus niauktis.

Lietus pasidarė stiprokas. Išlipus iš laivo Ventainėje lietus tiesiog pliaupė. Važiuoti buvo nemalonu ir šalta. oro temperatūra nukrito iki kuklių 11 laipsnių. Batuose žliugsėjo vanduo. Suplanavęs nakvynės vietą buvai čia: https://maps.app.goo.gl/vreKCYHHvUnqYu6x6 Tačiau ten įeiti į mišką buvo neįmanoma. Kelkraščiuose stovi vanduo ir viskas kas nėra kelias primena pelkę. Įsukęs į tą keliuką matau lygiai tą patį – keliuko šonuose vanduo. Mežiai irgi vandenyje. Čia gal verta paminėti, kad kelios savaitės iki to buvo tikrai gausiai lietingos.

Tuo metu apimė neviltis. Niekur nepavyks pasikabinti hamako. Todėl pasiskambinau žmonai, kuri tuo metu dar buvo Klaipėdoje, kad atvažiuotų manęs pasiimti. Kol ji važiavo link manęs, aš pro Šilutę važiavau Klaipėdos link. taip ir baigėsi mano kelionė link Jurbarko. Žiauriai sušalau ir sušlapau. Turiu vilties kada kitą kartą išbandyti nakvynę hamake.