Šiandien dar tik pirmoji rugsėjo savaitė. Nors jau penktadienis, savaitė (darbo) lyg ir eina į pabaigą, tačiau man tai — nauja pradžia. Nežinau, ar tikslu tai vadinti pradžia, nes tai ne pirmas kartas, kai gyvenime susiduriu su vandeniu. Na, gal tiksliau — su plaukimu. Net jei galvočiau apie tą baseiną, kuriame šiandien buvau, tai irgi ne pirmas kartas, kai jame lankausi.
Aha, tai kur čia tas „pirmas kartas“? Išdidžiai galiu pasakyti: GRUPINĖS TRENIRUOTĖS. Mano pažintis su baseinais ir plaukimu panaši kaip daugumos mano amžiaus žmonių. Vaikystėje kažkaip išmokau kapanotis vandenyje ir nenuskęsti per pirmąsias minutes. Jokios technikos nemoku — tiesiog taškausi vandenyje, kad nenuskęsčiau. Na gerai, gal ir pajudu šiek tiek į priekį.
Ši situacija man kažkaip nelabai patiko, ypač kai aplink visi sportuoja, lankosi baseinuose, mokosi plaukti. Net mano vaikai mokykloje mokėsi plaukti. O aš — toks atsilikėlis. Bet man nebaisu būti atsilikėliu. Tiesą sakant, yra daug sričių, kur esu tikras atsilikėlis, ir kol kas tai man netrukdo. Gal ateityje norėsiu patobulėti ir kitose srityse, bet ne dabar. Šiuo metu man pakanka to, ką turiu 🙂
Noriu išmokti plaukti. Šiuo metu neketinu dalyvauti varžybose ar siekti kokių nors aukštumų — tiesiog noriu išmokti plaukti. Tiesą sakant, man turbūt užtektų dviejų stilių: kraulio ir plaukimo ant nugaros. Bet matysime, kaip viskas klostysis. Dabar tiesiog noriu pasidžiaugti, kad prasidėjo mano naujas sezonas — pasirašiau sutartį su baseinu iki kitų metų vasaros.
Šiuo metu jaučiu malonius raumenų buvimo pojūčius rankose (na, jos turbūt mažai treniruotos). O gal tai pojūtis apie raumenų nebuvimą? Jei turėčiau gerus raumenis, po mažytės treniruotės jų neskaudėtų. O jei raumenų nėra, tai kur tada visa tai jaučiu? Ir štai — mano raumenys kaip Šriodingerio katė 🙂
Parašykite komentarą